namie

namiẽ adv. 1. K namuose: Gal namiẽ nėra? Eiš. Aš čia viena ir skursiu namiẽ – eisiu ir aš! Jrb. Visus darbus jų laukuose ir namie dirbo samdiniai J.Balt. Visą mėnesį nebuvau namiẽ Klvr. Nuo šios dienos aš jau gyvenu namiẽ Grž. Až vis geriau gyvent namiẽ, ne ką daužytis po pasaulį Alks. Namiẽ geriáu[sia], kai visur Erž. O kap reikia, tai ir namiẽ paprausiu Nmč. Visi šeši namiẽ Zt. Seniai mane močiulė namie laukia NS42. Ai, turi turi namie močekėlę, taisys plonas drobeles JV493. Kėdainiai namiẽ – lietus lyja (nevažiuos į Kėdainius) Srv. Namie sėdėdamas ... gali jį apregėt DP36. Ir tur ... namie pasilikti BB3Moz12,5. ^ Visur gerai, namie da geriaus NžR. Augink vilką namie, jis vis miškan žiūri KrvP(Dg). Namie pavalgysi, ir svečiuose gausi LTR. Namie bėda su vaikais, mieste su ubagais B. Kur bėgs – namiẽ auginta! Dkš. Eit jautis į upę gert, o pilvą namie paliekti (užvalkalas) PrLXVII38. Būk čia kaip namie J.Balč. Girioje žemaičiai jaučiasi kaip namie A.Vien. ^ 2. namo: Jis te palieka pas gimines, o man reikia grįžt namiẽ Brž. Aš namiẽ važiuoju Pgg. Parsiveža namiẽ Kb. Veršukas neklauso namiẽ pareiti Pgg. Eikš, mergelė, namie, eikš, jaunoji, namie, laukia tavęs artojukas KlpD63. Aš namie nejosiu, sau kitą dabosiu NS1062. Po tam vėl sugrįžo namie BPII260. Faraonas apsigręžė ir parėjo namie BB2Moz7,23. ^ Girioje augęs ir žaliavęs, parėjo namie loti (mintuvai) Sim.

◊ ne visì (ne vìskas) namiẽ nesveiko proto, pakvaišęs: Jo ne visì namiẽ Pls. Jam ne vìskas namiẽ Rs. Princas pagalvojo, kad tam pardavėjui ne visi namie, bet panorėjo sužinoti, kodėl taip brangiai už tokį menką daiktą prašo J.Balč.